|
Būsima Editos svetainė :P Mano nuotraukos, kūryba... Pilnai veiks vasaros pabaigoje ;) 
Norėdami pamatyti pilną fotosesiją spauskite ant nuotraukos 
Fotografavo Renaldas Žilinskas - www.tikfoto.lt     
-- |
Keletas mano eilėraščių: Gyvenimo tunelis Kupinas skausmo ir nerimo Einu paklaust gyvenimo, Kodėl ir už Ką taip kenčiu? Kartu su bundančia ryto aušra, Čiulbančiu paukščiu- gimsta žmogus. Bet kodėl? Nesuprantu. Tik einu tamsiu koridoriumi, Ir jaučiu, kad jis toks ilgas ir painus, Lyg saldi druska, lyg sūrus cukrus. Nesuprantu. Koridoriaus gale matau šviesą, Lyg draugo ranką, skleidžiančią šilumą. Bet gaila- tai koridoriaus galas. Nueitas gyvenimo kelias- išdilo. Išdilo kaip nutiestas kilimo takelis, Ir vilties jau nebėra, Viską pradėt iš naujo, O juk tam reikia laiko. Laukimas Sunku man be tavęs, Negaliu būt neverkęs, Nes aš vilty panėręs, Ir prisiminimuose paskendęs. Tegul ta ilgesio banga išnyksta Arba paskandina visą mane, Tegul išblėsta, panyra mintys Arba visas aš pasilieku jūros dugne. Sunku suprasti tą likimą, Kai žmogus sutinka žmogų, Ir vėl išsiskirti tenka, Kai dvi širdys plaka nebe šalia. Juokinga man verkt. Sudetinga tavęs laukt. Tačiau, o kaip viltinga Tikėt lemtim, nes tikiu tavim. Juoda naktis Juoda naktis Lauke taip šalta ir baugu, Bet man tai nesvarbu, Svarbu, kad manoj širdy ramu. Nepaisau klevo lapais kvepiančio šalto vėjo, Štai guliu ant rudeninės žolės Ir žvelgdama dangun Ieškau savo žvaigždės. Nerasiu, o gal ir rasiu, kas pasakys? Tam atversiu savo duris. Kur skliautai didieji, Kur baugiosios dienos mano, mielieji? Vėjas Kai tamsoj einu miško takeliu, Aš visada tave jaučiu. Jaučiu kaip artėji prie manęs, Judindamas medžių šakeles. Atsisėdžiu ant žvyruoto kelio, Ir laukiu savojo vėjelio. Laukiu jo švelnaus dvelkimo, Ir kartu lietaus verkimo. Sėdžiu apsupta baugios rimties, Ir nėr minties nelaukti vėjo. Rankomis liečiu rasotą šaltą žolę, Ir iškeliu į dangų lapų puokštę. O vėjau, atlėk pas mane greičiau, Pakelk nuo žemės, nes pavargau. Prisiliesk prie skruosto, nes sušalau. O, tik staiga- lapų puokštės netekau. Žmogaus dalia Tu nesakyk, kad laiko tau per maža, Ir laimės dar neatradai. Nesakyk, kad gyventi gaila, Juk gyveni dar tiek trumpai. Tu neraudok, jei siekis būt lietumi didesnis, Nei sausra. O patikėk, Sausra ir laukia Tik lietaus. Tu neliūdėk, jei širdį degins nežinia, Jei ašaros spindės delne, O atmink, jog tokia Žmogaus dalia. Vaiko širdis Kokia jautri vaiko širdis, Kai nuslėpt negali nieko jis. Įkalk į ją nors tris vinis, Ir tai tau pasakys. Nors maža jos apimtis, Bet kiek gi galima talpint viltis. Tai salelė vaiko dalies, Tai dulkelė ant ateities. Jei tau sumeluos kažkas, Net neturėk minties, kad vaikas, Nes vienas laikas pasakys, Kad tai buvo tik vaiko širdis.  
 |